Įsivaizduokite situaciją: pargriūnate važiuodami dviračiu ir smarkiai susitrenkiate veidą. Po akimirkos pastebite, kad ant žemės guli ką tik išmuštas jūsų dantis. Ką darysite per artimiausias 5 minutes? Nuo jūsų veiksmų priklausys, ar pavyks jį išsaugoti. 

Nelaimingi atsitikimai, tokie kaip smūgiai ar kritimai, gali baigtis dantų traumomis. Išmuštas dantis – viena rimčiausių situacijų, reikalaujanti skubios reakcijos. Dažniausiai tai nutinka netikėtai – sportuojant, ypač kontaktiniuose sportuose, per eismo įvykį ar tiesiog nelaimingai suklupus. Pastebėta, kad didžiausia rizika prarasti dantį dėl traumos tenka 7–10 metų vaikams, nes jie labai aktyvūs, o jų kaulai dar ne tokie atsparūs, tačiau tokia nelaimė gali ištikti bet kurį iš mūsų. Tokiu atveju svarbiausia imtis tinkamų veiksmų per pirmąsias minutes.

Teisingai suteikta pirmoji pagalba ir laiku suteikta skubi odontologinė pagalba gali padėti išsaugoti išmuštą dantį. Suprantama, kad patyrus stiprią traumą apima stresas ir panika, tačiau būtina stengtis išlikti ramiems ir veikti apgalvotai. Deja, dėl žinių stokos žmonės neretai padaro klaidų, kurios sumažina tikimybę išgelbėti dantį. Sunkiausia tokioje situacijoje – suvaldyti paniką, tačiau išlikę ramūs ir žinodami, ko nedaryti, galėsite veikti efektyviau. Šiame straipsnyje aptarsime 5 dažniausias klaidas, kurių nereikėtų daryti, bandant išsaugoti išmuštą dantį.

1. Delsti kreiptis pagalbos

Laikas yra kritinis veiksnys išmušto danties situacijoje. Viena didžiausių klaidų – delsimas kreiptis į odontologus. Jei išsimušė nuolatinis dantis, teoriškai jį dar galima bandyti įstatyti atgal, tačiau tam būtina kuo skubiau profesionali pagalba. Geriausia, jei gydytojo kabinete atsidurtumėte per 30–60 minučių nuo traumos – tuomet danties prigijimo tikimybė didžiausia. Kiekviena prabėgusi minutė mažina sėkmingo reimplantavimo galimybę, nes danties audiniai be kraujo tiekimo sparčiai žūva.

Neretai išmušus dantį žmogus gali nejausti stipraus skausmo – tai šoko reakcija. Vis dėlto skausmo nebuvimas nereiškia, kad galima neskubėti. Net jei trauma iš pažiūros atrodo nedidelė, danties išsaugojimu reikia pasirūpinti nedelsiant.

Vos tik įvykus traumai, pirmiausia stenkitės surasti išmuštą dantį. Dantis gali būti nublokštas toliau nuo įvykio vietos, todėl apžiūrėkite aplinką – paieškokite ant žemės, po netoliese esančiais daiktais ar kitose vietose, kur jis galėjo nuriedėti. Radę dantį, saugiai jį pakelkite ir iškart imkitės veiksmų jam išsaugoti.

Nedvejokite ir kuo greičiau kreipkitės į odontologą. Suradę dantį, tuoj pat skambinkite į artimiausią odontologijos kliniką, specialistai telefonu patars, kaip elgtis, kol atvyksite arba vykite tiesiai pas budintį odontologą, kai kuriais atvejais gali prireikti vykti į skubios pagalbos skyrių, kur teikiama ir odontologinė pagalba. Skubi odontologinė pagalba tokiose situacijose dažnai nulemia, ar dantis bus išgelbėtas. Svarbu, kad odontologo konsultacija būtų suteikta kaip įmanoma greičiau – geriausia per minėtą pirmąjį pusvalandį. Net jei nejaučiate stipraus skausmo ar trauma atrodo nedidelė, vis tiek negalima delsti. Tikėjimasis, kad dantį pavyks reinplantuoti vėliau, yra klaida, dėl kurios galiausiai gali tekti prarastą dantį atkurti dirbtinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, implantu ar tiltu.

2. Imti išmuštą dantį už šaknies

Natūrali reakcija radus išmuštą dantį – kuo greičiau jį pakelti. Vis dėlto didelė klaida yra griebti dantį už jo šaknies. Danties šaknies paviršiuje yra gyvybiškai svarbios ląstelės ir audiniai (periodonto raiščiai), padedantys vėl pritvirtinti dantį kaule. Liesdami ar spausdami šaknį, galite šiuos audinius pažeisti arba užteršti, taip stipriai sumažindami tikimybę, kad dantis vėl prigis.

Įsivaizduokite situaciją: dantis nukrito ant žemės, instinktyviai norisi jį suimti pirštais iš abiejų pusių. Tačiau sugriebus ir šaknies dalį, padaroma žala. Teisinga taktika – imti dantį tik už vainiko (viršutinės, emaliu padengtos dalies). Stenkitės neliesti apatinės, šaknies dalies net skubant. Jeigu dantis labai mažas, pavyzdžiui, priekinis, ir sunku jį suimti nepalietus šaknies, pabandykite jį sugriebti pačiu vainikėlio kraštu. Jei aplink šaknį matote prilipusių audinių ar nešvarumų, palikite juos – jokiu būdu neplėškite ir negramdykite nieko nuo šaknies. Taip pat nenaudokite jokių įrankių danties pakėlimui – pincetai, popierinės servetėlės ar medžiaginės nosinės gali per stipriai sužnybti šaknį arba ją išsausinti. Geriausia dantį pakelti plikomis, bet švariomis rankomis, jei įmanoma, mūvėkite sterilias pirštines. Atsargiai suėmę dantį už vainikėlio, maksimaliai sumažinsite riziką jį pažeisti. Nepamirškite, kad danties šaknis yra gyva – elkitės su ja itin atsargiai.

3. Netinkamas išmušto danties valymas

Pastebėję, kad išmuštas dantis purvinas, pavyzdžiui, nukritęs ant žemės, žmonės neretai skuba jį nuvalyti ar dezinfekuoti. Grubus ar netinkamas valymas – dar viena dažna klaida. Nenaudokite danties šepetėlio, muilo, alkoholio, dezinfekcinio skysčio ar kitų cheminių priemonių išmuštam dančiui valyti. Taip pat nešveiskite šaknies paviršiaus – mechaninis trynimas gali negrįžtamai pažeisti gyvybingus danties audinius.

Išsigandę žmonės dažnai galvoja, kad dantį būtina sterilizuoti prieš bandant įdėti atgal. Tačiau intensyvus plovimas ar stipri dezinfekcija yra žalingi. Dezinfekciniai skysčiai ar karštas vanduo sunaikins danties ląsteles, reikalingas jam prigyti. Geriau palikti dantį tokį, koks yra, net jei jis neatrodo švarus, nei rizikuoti jį sterilizuojant. Jeigu dantis labai purvinas, galite švelniai praplauti jį vėsiu tekančiu vandeniu. Neskalaukite ilgai ir jokiu būdu netrinkite – tik lengvai nuplaukite didžiausius nešvarumus. Po greito praskalavimo nenusausinkite danties – netrinkite jo nei audeklu, nei popierine servetėle, nes tai vėlgi jį išdžiovins ir gali pažeisti šaknį. Palikite dantį drėgną ir iškart padėkite į saugią terpę. Tuomet skubėkite pas gydytoją.

Atminkite, kad perdėtas kruopštumas valant gali pridaryti daugiau žalos nei naudos. Nebūtina danties idealiai nušveisti – odontologas prireikus pats tai atliks saugiai specialiomis priemonėmis. Svarbiausia – išsaugoti kuo daugiau gyvybingų ląstelių ant danties šaknies. Todėl geriau elgtis labai švelniai arba visai nevalyti, jei nėra būtinybės. 

4. Laikyti išmuštą dantį sausai

Kita rimta klaida po trauminio danties netekimo– palikti dantį sausą arba netinkamai jį laikyti transportuojant. Jokiu būdu nepalikite išmušto danties sausai. Dažnas neteisingas veiksmas – įsukti dantį į sausą servetėlę ar nosinę, arba įsidėti į kišenę. Tokiu atveju dantis labai greitai išdžius, o jo šaknies ląstelės žus dėl dehidratacijos. Išdžiūvusį dantį vėliau replantuoti (įsodinti atgal į alveolę) bus beveik neįmanoma – prigijimo tikimybė minimali.

Kad to išvengtumėte, vos tik radę dantį pasirūpinkite tinkama drėgna terpe. Idealiausia – bandyti įstatyti dantį atgal į jo vietą burnoje. Jei dantis lengvai įsistato į savo ertmę (alveolę), atsargiai jį grąžinkite į vietą ir švelniai kąskite marlės tamponėlį, kad dantis laikinai laikytųsi. Tuomet kuo skubiau vykite pas odontologą. Jei įstatyti nepavyksta, kitas geriausias variantas – dantį įdėti į mažą indą su pienu. Pienas sukuria palankią terpę danties šaknies ląstelėms ir padeda išlaikyti jas gyvybingas. Jei po ranka neturite pieno, tiks fiziologinis druskos tirpalas (0,9 % NaCl, jei turite vaistinėlėje) arba paprastas kontaktinių lęšių skystis. Jokiu būdu nelaikykite danties alkoholio ar antiseptiniuose skysčiuose – cheminės medžiagos jį nepataisomai pažeis. Kraštutiniu atveju, jei neturite jokių išvardytų skysčių, dantį panardinkite į vandenį – tai geriau, nei palikti jį sausą. Vis dėlto vandenyje danties ilgai nelaikykite, nes vanduo nėra ideali terpė (dėl osmosinio poveikio ląstelės gali pabrinkti ir žūti). Vandenį naudokite tik trumpam, kol rasite tinkamesnį sprendimą.

Moksliniai tyrimai rodo, kad išmušto danties prigijimo tikimybė tiesiogiai priklauso nuo to, kiek laiko dantis išbuvo ne savo vietoje ir ypač – sausas. Jei pavyksta dantį replantuoti per 5–15 minučių ir išlaikyti jį drėgną, tikimybė sėkmingai prigyti yra labai didelė. Išbuvus sausam apie valandą ar ilgiau, šansai drastiškai sumažėja.

Dar vienas būdas – palaikyti dantį nukentėjusiojo burnoje, kad jis suvilgytųsi seilėmis. Galite dantį padėti už žando ar po liežuviu, kad danties paviršius neišdžiūtų pakeliui pas gydytoją. Žinoma, reikia būti atsargiems: jei žmogus praradęs sąmonę arba jei nukentėjo mažas vaikas, šio metodo geriau nenaudoti (kyla pavojus dantį netyčia praryti ar užspringti). Tokiu atveju saugiau laikyti dantį indelyje su skysčiu.

Labai svarbu neleisti danties paviršiui išdžiūti. Net kelios minutės sausumo gali drastiškai sumažinti išgyvenusių ląstelių skaičių ir danties išsaugojimo galimybes. Todėl visada rūpestingai laikykite išmuštą dantį drėgnoje aplinkoje ir kuo greičiau transportuokite pas odontologą.

5. Bandymas atgal įstatyti pieninį dantį

Susidūrus su vaiko danties trauma, labai svarbu įvertinti, ar išmuštas dantis yra pieninis (laikinasis), ar nuolatinis. Pieninio danties išmušimas – nemaloni, bet kiek kitokia situacija nei nuolatinio danties praradimas. Viena pavojingiausių klaidų – mėginti įsodinti atgal išmuštą pieninį dantuką. To daryti negalima, nes bandant replantuoti pieninį dantį galima pažeisti po juo besiformuojančią nuolatinio danties užuomazgą. Be to, mažam vaikui sugrąžintas pieninis dantis gali sukelti komplikacijų ar infekcijų.

Nors tėvams natūralu norėti išsaugoti iškritusį vaiko dantuką, reikia suprasti, kad pieniniai dantys turi savo gyvavimo laiką. Praradus pieninį dantį anksčiau laiko, nebandykite jo sodinti atgal – tai nesuteiks naudos ir gali pakenkti. Verčiau susitelkite į vaiko nuraminimą ir žaizdos priežiūrą. Atkreipkite dėmesį ir į vaiko amžių: iki maždaug 6–7 metų amžiaus visi priekiniai dantukai dar yra pieniniai, o vyresnio vaiko netektas priekinis dantis greičiausiai bus nuolatinis. Pirmiausia, kaip ir suaugusiam, suraskite iškritusį dantuką (jei pavyksta) ir jį išsaugokite, tačiau nesodinkite atgal į danteną. Užspauskite kraujuojančią vietą marlės tamponėliu, kad sustabdytumėte kraujavimą, ir vėsinkite sumuštą vietą iš išorės, uždėkite šaltą kompresą ant vaiko skruosto. Kuo skubiau kreipkitės į odontologą apžiūrai – gydytojas patikrins, ar neliko danties dalelių žaizdoje, įvertins, ar nepažeisti aplinkiniai audiniai, ir pateiks rekomendacijas. Paprastai išmušto pieninio danties vietoje specialaus gydymo netaikoma – žaizda užgyja savaime, o po kurio laiko toje vietoje natūraliai išdygs nuolatinis dantis. Visgi odontologo konsultacija šiuo atveju būtina, kad būtų įsitikinta, jog nuolatinio danties užuomazga nepažeista ir kad žaizda taisyklingai gyja. Gydytojas taip pat nuramins tėvus ir paskirs stebėjimą – gali tekti kurį laiką atidžiau sekti, kaip gyja vieta, kol išaugs naujas dantis.

Skubi odontologinė pagalba ir odontologo konsultacija – šansas išsaugoti šypseną

Išmušto danties išsaugojimas labai priklauso nuo greitų ir teisingų veiksmų. Venkite penkių aptartų klaidų – nedelskite kreiptis pagalbos, elkitės atsargiai su išmuštu dantimi ir visuomet laikykite jį drėgnai. Tokiais atvejais būtina skubi odontologinė pagalba – tik kvalifikuota odontologo konsultacija ir tinkamas gydymas leis dantį sėkmingai reimplantuoti bei padidins jo prigijimo tikimybę. Žinodami, kaip elgtis ir ko nedaryti, suteiksite sau didžiausią šansą išgelbėti savo natūralų dantį – juk savas dantis visuomet geriau nei dirbtinis pakaitalas. Net jei išsaugoti danties nepavyks, pasirūpinę tinkama pirmąja pagalba palengvinsite tolimesnį gydymą. Tokios žinios praverčia kiekvienam – niekada nežinome, kada gali tekti gelbėti, savo ar kito žmogaus, dantį, tad geriau būti tam pasiruošus.