Rasa Katinaitė
Pastaruoju metu, išgirdę frazę „man depresija“, nesijaučiame nejaukiai, tiesiog nuleidžiame tai juokais. Kiekvieną iš mūsų kartais užklumpa niūrios mintys – tai visiškai normalu. Tačiau yra žmonių, kuriuos tokios mintys kamuoja gerokai per dažnai, kuriems tai gali kainuoti gyvybę – kartais vidiniai demonai priveda žmones prie baisių pasekmių, o viena žiauriausių iš jų – savęs žalojimas. Ar ir jūs krūptelėjote skaitydami šį žodžių junginį? Gaila, tačiau šiuo metu vis daugiau ir daugiau paauglių mato tai kaip vienintelį kelią pabėgti nuo savo problemų. Tai patyrę žmonės sako, kad fizinis skausmas padeda nors trumpam užmiršti gyvenimiškas problemas ir išsivaduoti iš neigiamų minčių. Kiti antrina, kad žalojimasis yra būdas nubausti save – už silpnumą, už neišsakytas mintis ar nepavykusį bandymą. Visgi dažniausiai savęs žalojimas, bandymai nusižudyti yra tik būdas atkreipti į save dėmesį, nebylus pagalbos šūksnis, kurį svarbu pastebėti laiku. Tačiau, kaip tai padaryti, kaip pastebėti pagalbos šūksnį tylinčiųjų veiduose? Kaip suspėti tai padaryti laiku?
Pasaulinė statistika nedžiugina – naujausiais duomenimis savižudybė yra antra pagal dažnumą mirties priežastis, skaičiuojama, kad žmogus nusižudo vidutiniškai kas 16.2 minutės, tai reiškia daugiau nei 100 žmonių per dieną. Psichologai prognozuoja, kad 2030-taisiais savižudybės nusineš daugiau aukų nei karas, badas, vėžys ir kitos mirtinos ligos. Oficialioje Lietuvos statistikoje pateikiami duomenys taip pat šiurpina – 2013 metais savo noru iš gyvenimo pasitraukė 1085, 2014 metais – 930 Lietuvos gyventojų. Nors per pastaruosius kelerius metus šie skaičiai sumažėjo, tačiau Lietuva vis dar išlieka šalimi, pirmaujančia savižudžių skaičiumi. Natūraliai kyla klausimas kodėl? Kodėl tiek daug žmonių renkasi šį baisų ir žiaurų kelią?
Nors dažnai kalbant apie nusižudžiusįjį, priežastimi yra laikomas paskutinis skausmingas įvykis, iš tiesų vienos priežasties, privedusios prie tokio poelgio dažniausiai nebūna. Savižudybė yra procesas – prie jos einama palaipsniui, skausmingiems išgyvenimams sekant vieniems po kito, kai pasiekiama riba, kai žmogus nebegali ištverti to, ką jaučia.
„Jaunimo linijos“ svetainėje rašoma, kad apie savižudybę galvojantis žmogus dažnai yra kamuojamas labai prieštaringų jausmų. Jis gali jaustis pasimetęs, vienišas, išsigandęs, liūdnas, bejėgis savo beviltiškoje situacijoje, o vienintelį būdą, kaip to nebejausti, mato savižudybę. Tačiau tuo pačiu metu toks žmogus turi ir noro gyventi, nes dažniausiai jo tikslas – nebejausti, o ne numirti. Savęs žalojimas dažnai gali būti suvokiamas kaip noras atkreipti į save dėmesį, lyg nebylus pagalbos šauksmas, todėl paprastas pokalbis gali stipriai padėti. Egzistuoja gajus mitas, kad klausimai, kalbėjimas apie savižudybę paskatins žmogų pasirinkti šį kelią, tačiau iš tiesų yra visiškai priešingai. Tiesus pokalbis padeda į savižudybę linkusiam žmogui suprasti, kad yra ne vienas, kad jo aplinkoje yra žmonių, kurie yra nuoširdžiai susirūpinę dėl jo saugumo, todėl atviras pasikalbėjimas visuomet padeda pasijusti geriau. Žinoma, dažnai gali būti nedrąsu kalbėti apie savo problemas, ypač akis į akį su artimu žmogumi. Būtent todėl yra steigiamos nemokamos internetinės pagalbos svetainės ar psichologinės pagalbos linijos. Jos laikosi tik norinčių padėti savanorių ir socialiai atsakingų rėmėjų dėka. Vienos iš tokių pagalbos svetainių, 7Cups.com , principas yra paprastas ir aiškus – turintys problemų paaugliai (ir ne tik) gali anonimiškai pasipasakoti savo bendraamžiui, kuris padeda jiems matyti viską šviesiau. Lietuvoje plačiai veikiančios „Jaunimo linijos“ savanorė Aldona sako, kad čia savanoriai dirba panašiu principu – jie teikia emocinę paramą. Emocinė parama – tai nuoširdus ir pagarbus rūpestis kitu, to pagrindas – aktyvus klausymas, priėmimas ir supratimas. Emocinės paramos pokalbyje sudaroma saugi erdvė žmogui išsakyti savo jausmus, padėti atlaikyti bei įveikti sunkumus.
Be abejonės galima teigti, kad savižudybės ir savęs žalojimas yra didelė pasaulio ir Lietuvos problema, kuri gyvuos dar ilgai, bet kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie aktyviai vykstančios savižudybių prevencijos, ne tik Rugsėjį, kuris yra laikomas „savižudybių prevencijos mėnesiu“, bet ir kasdien. Svarbu nepamiršti įsiklausyti į aplinkui esančius ir nebijoti suteikti reikiamą pagalbą. Dauguma žmonių nedaro nieko, nes bijo pakenkti, bet iš tiesų rodant dėmesį, palaikymą ir supratimą pakenkti tikrai nėra kaip. Na, o žinant, kad žmogus planuoja prieš save pakelti ranką, reiktų nebijoti kreiptis pagalbos – tai visada geresnė išeitis negu netekti artimo žmogaus. Fiziniai randai užgyja, gyvenimas tampa geresnis, net jei dabar atrodo kitaip.
PSICHOLOGINĖ PAGALBA LIETUVOJE TEIKIAMA
Jaunimo Linija – 8 800 28888
jaunimolinija.lt/laiskai
Vaikų Linija – 116 111
vaikulinija.lt
Vilties Linija – 116 123
Linija Doverija 8 800 77277 (pagalba teikiama rusų kalba)
Parašykite komentarą