Visi esame girdėję apie pokerį, tai populiarus žaidimas, dažnai vaizduojamas filmuose, žaidžiamas draugų rate ar internete/lošimo namuose. Pokeris nėra grynai sėkmės žaidimas, didelę įtaką turi įgūdžiai. Kita vertus, pokeris yra dažnai lyginamas su kitais lošimais ir aplink jį sukasi daug įvairių nuomonių, tačiau ne visos iš jų yra teisingos. Panagrinėkime kelias populiarias, bet klaidingas nuomones.
· Pokeris – tai sėkmės žaidimas ir nesvarbu, ką bedarytum, jei sėkmė ne tavo pusėje – pralaimėsi. Žmogui sunku racionaliu protu suvokti tikimybes ir kažką nenuspėjamo. Mes viskam ieškome paaiškinimų. Kai žaidžiame ir mums nesiseka, o šalia sėdintiems sekasi, tai darome išvadą, kad mums visada nesiseks. Pokerio sėkmė galioja trumpame laikotarpyje, tačiau jeigu žiūrėtume į didelį pavyzdį, pavyzdžiui milijoną dalinimų, tai mes gautume tiek pat gerų kortų, kiek kiti, ir patirtume tiek pat sėkmių ir nesėkmių, kiek kiti, ir sėkmė nebūtų didelis rodiklis.
· Online pokerio svetainės yra nesąžiningos ir užkoduotos, kad pralaimėtume. Toks verslo modelis būtų logiškas, jeigu pokerio svetainės pasipelnytų iš mūsų pralaimėjimų, tačiau tai nėra jų pajamų šaltinis. Pokerio svetainės ima mokestį iš mūsų statymų ar įpirkų į turnyrus. Jeigu užsiregistruojate, pavyzdžiui, į 5 eurų turnyrą, tai pokerio svetainė paima nustatytą procentą, pavyzdžiui, 20 centų sau ir šie pinigai nedalyvauja priziniame fonde. Taigi svetainės susirenka pelną už galimybę žaisti ir žaidimo rezultatas, kas laimės ar pralaimės jiems neturi jokios įtakos. Taigi, pagrindinis pokerio svetainių tikslas – būti patikima ir pritraukti žaidėjų, būtent tai sukuria joms daugiau pelno, negu tariami nesąžiningi algoritmai.
· Prie mažų įpirkų stalų nesiseka, nes žmonės daro „betką“ – prieš geresnius žaidėjus laimėčiau. Tokia mintis „perbėga“ daugelio pradinukų mintyse, nes su geromis startinėmis kortomis pralaimi prieš prastas, kuriomis oponentas neturėtų žasti. Blefuojant, neturint geros kombinacijos, gavus atsakymą iš šiek tiek geresnės kombinacijos, kuri, tavo galva, turėtų nusimesti. Tada žmogus galvoja, kad profesionalas nebūtų atsakęs su tokiomis kortomis ir mano blefas būtų pavykęs arba profesionalas nežaistų su prastomis kortomis ir jam neiškristų tokia kombinacija. Kaikuriais atvejais tai yra tiesa, bet profesionalai iš jūsų laimėtų pinigų kitokiais būdais. Mažų įpirkų žaidėjai yra nuspėjami ir jų tendencijas žaisti su prastomis kortomis galima išnaudoti savo naudai, jeigu nelaimi prieš prastus žaidėjus – tikrai nelaimėtum prieš geresnius.
Šias klaidingas nuomones ir daugelį kitų galima racionaliai paaiškinti ir žmonių mintis apie pokerio sėkmes ar asmeninius prakeiksmus, aiškinant, kodėl sekasi ar nesiseka, galima išsklaidyti. Visumoje, pokeris – įgūdžių žaidimas, kurio rezultatus lemia tikimybės, o ne jį supančios mistinės jėgos.
Parašykite komentarą