Gerai subalansuota mityba yra geros sveikatos pagrindas, aprūpinantis organizmą pagrindinėmis maistinėmis medžiagomis, reikalingomis optimaliam funkcionavimui. Tačiau tam tikrais atvejais patenkinti visus mitybos poreikius vien mityba gali būti sudėtinga. Maisto papildai gali padėti užpildyti spragas ir tam tikrais atvejais tapti būtini. Todėl panagrinėsime aplinkybes, kuriomis maisto papildai tampa būtini ir atlieka svarbų vaidmenį palaikant bendrą sveikatą.

Maistinių medžiagų trūkumas

Kai žmogus negali gauti pakankamai maistinių medžiagų iš savo mitybos, gali prireikti maisto papildų. Dažniausiai maistinių medžiagų trūksta dėl vitaminų D, B12, geležies, kalcio ir omega-3 riebalų rūgščių. Vegetarams ir veganams gali prireikti papildų, kad jie gautų pakankamai vitamino B12, kurio daugiausia yra gyvūninės kilmės produktuose.

Specialios dietos

Tam tikri mitybos modeliai, pavyzdžiui, tam tikrų maisto produktų suvartojimą ribojančios dietos ar alergijos maistui, gali lemti mitybos spragas. Pavyzdžiui, žmonėms, netoleruojantiems laktozės, gali prireikti kalcio papildų, jei jie negali vartoti pieno produktų. Sergantiems celiakija arba jautriems glitimui žmonėms gali prireikti papildų, kad būtų pašalintas trūkumas, atsirandantis dėl ribotos mitybos.

Nėštumas ir žindymas

Nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims reikia daugiau maistinių medžiagų, kad palaikytų savo sveikatą ir kūdikio vystymąsi. Folio rūgštis, geležis, kalcis ir omega-3 riebalų rūgštys yra dažniausiai rekomenduojami maisto papildai nėštumo ir žindymo laikotarpiu, kad būtų užtikrinta tinkama motinos ir vaiko mityba.

Vyresnio amžiaus žmonės

Su amžiumi maistinių medžiagų įsisavinimas ir medžiagų apykaita gali pablogėti. Vyresnio amžiaus suaugusiems žmonėms gali sumažėti apetitas arba jiems gali būti sunku kramtyti, todėl maistinių medžiagų suvartojama mažiau. Tokie papildai kaip vitaminas D, kalcis ir vitaminas B12 gali būti labai svarbūs kaulų sveikatai palaikyti ir vyresnio amžiaus žmonių mitybos trūkumams šalinti.

Medicininės būklės

Tam tikros medicininės būklės ar lėtinės ligos gali pareikalauti maisto papildų. Pavyzdžiui, žmonėms, sergantiems uždegimine žarnyno liga (IBD) arba celiakija, gali sutrikti maistinių medžiagų įsisavinimas, todėl jų trūkumui pašalinti gali prireikti papildų. Diabetu ar širdies ligomis sergantiems žmonėms gali būti naudingi specialūs maisto papildai, skirti jų būklei palaikyti.

Sportininkai ir aktyvų gyvenimo būdą propaguojantys žmonėms

Dėl didesnių energijos sąnaudų ir raumenų atstatymo poreikių sportininkams ir fiziškai aktyviems asmenims gali padidėti maistinių medžiagų poreikis. Baltymų papildai, aminorūgštys ir elektrolitai gali būti labai svarbūs sportiniam darbingumui palaikyti, atsigavimui ir apsisaugojimui nuo svarbių maistinių medžiagų išeikvojimo.

Sezoniniai pokyčiai

Tam tikrais metų laikais, ypač regionuose, kur saulės šviesos kiekis ribotas, gali prireikti vitamino D papildų, kad būtų palaikomas pakankamas šios būtinos maistinės medžiagos kiekis. Vitaminas D atlieka svarbų vaidmenį kaulų sveikatai ir imuninės sistemos funkcijai.

Stresas ir gyvenimo būdo veiksniai

Stresas, nepakankamas miegas ir netinkama mityba gali išeikvoti organizmo maistinių medžiagų atsargas. Tokiais atvejais gali būti naudingi tokie papildai kaip B grupės vitaminai, magnis ir adaptogeninės vaistažolės, padedantys valdyti stresą ir palaikyti bendrą savijautą.

Veganiška arba vegetariška mityba

Nors gerai suplanuota veganiška ar vegetariška dieta gali užtikrinti tinkamą mitybą, tam tikrų maistinių medžiagų gali būti sunkiau gauti be gyvūninės kilmės produktų. Vitamino B12, geležies, cinko ir omega-3 riebalų rūgščių papildymas gali padėti užtikrinti subalansuotą veganišką ar vegetarišką mitybą.

Sąveika su vaistais

Tam tikri vaistai gali išeikvoti kai kurių maistinių medžiagų atsargas arba trukdyti maistinių medžiagų įsisavinimui. Pavyzdžiui, ilgalaikis rūgštingumą mažinančių vaistų vartojimas gali sumažinti vitamino B12 absorbciją. Tokiais atvejais gali prireikti maisto papildų, kad būtų neutralizuotas galimas jo trūkumas.