Šeštadienio rytas, saulė šviečia, o jūs planavote išvyką į gamtą. Tačiau vos tik išėjęs į lauką, pradedi čiaudėti, ašaroja akys ir sunku kvėpuoti. Niekada anksčiau to nebuvo – kas gi vyksta? Gal tai paprastas peršalimas? O gal… alergija? Taip, alergijos gali pasireikšti visiškai netikėtai, net jei iki tol gyvenote be jokių jų požymių.

Šiame straipsnyje išsamiai papasakosime, kodėl alergijos gali atsirasti bet kuriame amžiuje, kaip jas atpažinti, ką daryti susidūrus su netikėtais simptomais ir kada jau vertėtų ieškoti alergologijos klinikos kontaktų. Taip pat pakalbėsime apie istorinius faktus, pavojus, privalumus bei trūkumus, ir atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus.

Kas yra alergija ir kaip ji veikia?

Alergija – tai mūsų imuninės sistemos perdėta reakcija į aplinkoje esančias medžiagas, kurios daugumai žmonių nekenkia. Tokios medžiagos vadinamos alergenais – jų pavyzdžiai: žiedadulkės, namų dulkių erkutės, gyvūnų pleiskanos, tam tikri maisto produktai ar net vaistai.

Kai alergiškas žmogus susiduria su alergenu, organizmas ima gaminti histaminą ir kitus cheminius junginius, sukeldamas simptomus: čiaudulį, bėrimus, kvėpavimo sutrikimus, niežulį, akių ašarojimą. Įdomu tai, kad net jei iki šiol nebuvo jokių alergijos požymių, tam tikromis aplinkybėmis ji gali išsivystyti – ypač pasikeitus gyvenimo sąlygoms, klimatui ar susilpnėjus imunitetui.

Truputis istorijos apie alergijas

Alergijos – ne šių laikų išradimas. Jau Senovės Egipto dokumentuose minimos paslaptingos ligos, panašios į šienligę. O pirmą kartą žodis „alergija“ paminėtas 1906 m. austrų pediatro Clemens von Pirquet, kai jis pastebėjo, kad kai kurie vaikai į tam tikrus baltymus reaguoja neįprastai.

Lietuvoje alergologijos kaip atskiros medicinos šakos užuomazgos siekia XX a. vidurį. Pirmieji specialistai dirbo infekcinių ligų klinikose, o dabar mūsų šalyje veikia modernios alergologijos klinikos, kuriose atliekami sudėtingi testai, kraujo tyrimai ir net genetinės analizės.

Kokie iššūkiai gali kilti susidūrus su alergija?

Didžiausia problema – neaiškūs simptomai. Daugelis žmonių maišo alergiją su peršalimu, migrena ar net virškinimo sutrikimais. Tai lemia vėluojančią diagnozę ir blogėjančią gyvenimo kokybę. Be to, kai kurios alerginės reakcijos (pvz., anafilaksija) gali būti pavojingos gyvybei.

Ką daryti? Pasak šeimos gydytojo Tomo, „jei simptomai kartojasi ar pasireiškia stipriai – nereikia delsti. Reikia kreiptis į specialistus, atlikti alergenų tyrimus ir laikytis rekomendacijų.“ Kartais pakanka pašalinti konkretų produktą iš aplinkos ar mitybos, kartais – prireikia vaistų ar net imunoterapijos.

Privalumai ir trūkumai: ką reikia žinoti?

Privalumai:

• Laiku nustačius alergiją galima išvengti rimtų komplikacijų.
• Šiuolaikiniai tyrimai greiti ir patikimi.
• Egzistuoja daugybė būdų alergijai valdyti – nuo vaistų iki vakcinacijos.
• Daug informacijos prieinama internetu ir per sveikatos priežiūros įstaigas.

Trūkumai:

• Ne visada lengva nustatyti konkretų alergeną.
• Kai kurie tyrimai gali būti brangūs.
• Gydymas dažnai ilgas ir reikalauja kantrybės.
• Lietuvoje kai kuriose vietovėse sunku greitai patekti pas alergologą.

DUK: Dažniausiai užduodami klausimai

1. Ar galima „užsiauginti“ alergiją suaugus?
Taip, net jei vaikystėje buvote viskam atsparus, alergijos gali išsivystyti su amžiumi, ypač veikiant aplinkos veiksniams.

2. Kiek laiko trunka alergijos tyrimai?
Paprasti odos dūrio testai trunka apie 20–30 minučių. Kraujo tyrimai – kelių dienų reikalas.

3. Ar visos alergijos pavojingos?
Ne, bet kai kurios, kaip anafilaksija, gali būti mirtinos. Būtent dėl to svarbu jas atpažinti.

4. Kur kreiptis dėl alergijos tyrimų Lietuvoje?
Ieškokite specializuotų įstaigų – padės šios alergologijos klinikos kontaktai. Klinika Drauge įsikūrusi Kaune.

5. Ar alergiją galima išgydyti visam laikui?
Kai kurias – taip, pavyzdžiui, imunoterapijos būdu. Kitas – tik kontroliuoti ir mažinti simptomus.

Gyvenimas su alergija – ne nuosprendis

Nors netikėtai atsiradusios alergijos gali išgąsdinti, svarbu žinoti, kad tai – dažnas ir valdomas reiškinys. Svarbiausia – atpažinti simptomus, ieškoti pagalbos ir neignoruoti signalų, kuriuos siunčia jūsų kūnas. Alergijos gali pakeisti gyvenimo būdą, bet jos tikrai neturi jo sugadinti. Kaip sako alergologė Rūta: „Daugiausiai bėdų kyla ne dėl pačios alergijos, o dėl nenoro ją pripažinti.“