Barselona suteikia keliautojui galimybę susipažinti su nepaprasto ir labai įdomaus architekto Antonijaus Gaudi (1852-1926) kūryba. Jo darbai kelia nuostabą ir susižavėjimą, glumina ir keri. Nors formaliai priskiriama moderno stiliui, šio Katalonijos menininko kūryba sunkiai telpa į bet kokių klasifikacijų rėmus. Tai tiesiog „Gaudi stilius“, unikalus ir atpažįstamas. Jei jūsų planuose – kelionė į Barseloną, vieną dieną verta skirti susipažinimui su Antonijaus Gaudi kūryba.

Pradėkite maršrutą Katalonijos aikštėje. Raskite iš šios aikštės einančią plačią Passeig de Gràcia gatvę. Šiek tiek paėjus ja, sukite į kairę, į Carrer de Casp gatvę. Už poros kvartalų rasite 48 numeriu pažymėtą iš šviesių akmenų pastatytą namą su ažūrinėmis kaltinėmis balkonų tvorelėmis. Tai Casa Calvet – Kalveto namai, pastatyti 1898-1900 m. pagal A. Gaudi projektą tekstilės fabrikanto Pere Màrtir Calvet i Carbonell našlės užsakymu. Tai privatus gyvenamasis namas, todėl pamatyti jo interjero nepavyks. Galėsite pasigrožėti fasade matomomis detalėmis – stogo linijomis,  erkeriais, balkonais. Skirtingai nuo ankstesnių savo darbų, šio namo projekte A. Gaudi vengia gotikos elementų, kūrybingai išnaudodamas baroko detales.

Palikę Kalveto namus už nugaros, grįžkite Carrer de Casp gatve du kvartalus ir sukite į dešinę Passeig de Gràcia gatve. Praėję tris kvartalus, pastebėsite turistų fotografuojamą margą pastatą kairėje. Tai Batljo namas  (Casa Batlló). Adresas: Passeig de Gracia, 43. Namą šioje vietoje 1900 metais įsigijo tekstilės magnato Jozefo Batljo šeima. Vieta jiems patiko, tačiau tuometinė namo išvaizda – ne. Batljai norėjo išskirtinio namo, nepanašaus į jokį kitą, todėl architektas gavo visišką veiksmų laisvę. Rezultatas – namo fasade visiškai neliko tiesių linijų. Ištęstos kolonos tarp antrojo aukšto langų daug kam primena šlaunikaulius, todėl namas dažnai vadinamas „kaulų namu“. Architektūros istorikai sako, kad šis namas žymi svarbų Antonijaus Gaudi kūrybos etapą. Įvykdęs šį projektą, jis visiškai išsilaisvino iš visuotinai priimtų architektūros normų ir taisyklių ir dirbo pasikliaudamas vien savo skoniu.

Sekantis – Milo namas (Casa Mila) yra toliau paėjus ta pačia gatve. Adresas: Passeig de Gracia 92. Akmeniniai blokai sujungti taip, kad nėra nė vienos stačiakampės formos, todėl atrodo lyg jūros bangos, iš kurių lyg vandens augalai kyšo metaliniai balkonų papuošimai. Milo name architektas suprojektavo požeminį garažą ir natūralios ventiliacijos sistemą – tuo metu abi šios idėjos buvo novatoriškomis. Namui ekstravagantiškumo suteikia vidinių sienų nebuvimas. Verta nusipirkti bilietą ir aplankyti butą septintajame aukšte.

Iki sekančio objekto važiuokite metro. Nusileiskite į metro stotelę Diagonal, esančią greta Milo namo, važiuokite vieną sustojimą iki Fontana. Pakilkite į Carrer Gran de Gràcia gatvę ir eikite ja tolyn nuo centro. Už vieno kvartalo sukite kairėn į Carrer de les Carolines. Visenso namas (Casa Vicens) yra adresu Carrer de les Carolines, 26-30. Namas, kurio apdailai panaudotos keraminės plytelės, – pirmas jauno architekto Antonijaus Gaudi darbas. Statyba baigta 1888 m.

Pasigrožėję Visenso namu, apsisukite ir grįžkite į Carrer Gran de Gràcia. Sukite kairėn ir eikite dar tris kvartalus. Dešinėje pamatysite rausvo atspalvio namą, išsiskiriantį pusapvaliais balkonais ir banguota pirmo aukšto linija. Tai Farga kavinė (adresas Gran de Gràcia, 262). Nors pirmoji Farga prekiniu ženklu pažymėta kavinė Barselonoje atsirado 1957 m., tačiau namas, kuriame ji yra, statytas 1910 m. ir yra įdomus moderno stiliaus pavyzdys.

Nuo kavinės eikite gatve iki autobuso Nr. 116 sustojimo. Juo nuvažiuosite iki Guelio parko (Park Güell). Adresas: Carrer d’Olot, 7. Guelio parkas yra viena iš įdomiausių bei linksmiausių Barselonos žaliųjų erdvių. Mozaikomis puošti visaip išsirangę suoleliai, kolonos, primenančios medžio kamienus, pasakų nameliai – ryškus ir žavingas fantazijų pasaulis. Šis miesto parkas pradėtas rengti 1900 m. grafo Guelio užsakymu, kuris svajojo čia sukurti gyvenamąjį rajoną, priminsiantį miestą-sodą. Antonijus Gaudi prie projekto dirbo 14 metų, eksperimentuodamas bei įgyvendindamas neįprastas savo vizijas, vieniems primenančias bepročio kliedesius, kitiems – genijaus sukurtus šedevrus. 1984 m. unikali Barselonos žalioji erdvė, dabar vadinama tiesiog Gaudi parku, įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Turėkite omenyje, kad nuo 2011 m. įėjimas į parką tik su bilietais, o lankytojų skaičius ribojamas – kas 30 minučių įleidžiama ne daugiau, nei 400 žmonių.

Nuo Gaudi parko iki Šv. Šeimynos bažnyčios (Temple Expiatori de la Sagrada Família) apie 40 minučių kelio pėsčiomis. Išėję pro pagrindinius parko vartus, eikite Carrer de Marianao gatve, vėliau virstančia Carrer del Pare Jacint Alegre. T formos kryžkelėje sukite į dešinę ir priėję plačią Travessera de Dalt gatvę sukite kairėn. Eikite ja tol, kol prieisite kairėje pusėje esančią Carrer de Sardenya gatvę. Ji nuves tiesiai prie Šv. Šeimynos bažnyčios. Adresas Carrer de Mallorca, 401.

1882 metais pradėta statyti Švenčiausios Šeimynos bažnyčia yra didžiausia Barselonos įžymybė, tapusi miesto simboliu. Statinys pritrenkia savo aukščiu – daugybe smulkių detalių aplipdyti bokštai miesto panoramoje varžosi su moderniausiais dangoraižiais. Neabejotinai tai viena originaliausių bažnyčių pasaulyje. Antonijus Gaudi šiai bažnyčiai paskyrė daugiau nei  keturiasdešimt metų. Architektas mirė 1926 m., tačiau didingosios bažnyčios statyba nebaigta dar ir šiandien, praėjus daugiau nei šimtui metų nuo darbų pradžios. Nepaisant to, kasmet milijonai turistų įtraukia ją į kelionės maršrutus. Nuo 2005 metų bažnyčia įrašyta į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą, o 2010 metais popiežius Benediktas XVI jai suteikė bazilikos statusą.

Savita Barselonos aura pakeri ir žavi. Antonijaus Gaudi pastatai ne tik papuošė miestą, kuriame jis gyveno ir dirbo, bet ir formavo unikalų Barselonos architektūros stilių, kuriuo jau antras šimtmetis seka Katalonijos sostinės architektai. Antonijaus Gaudi darbai turėjo didžiulį poveikį viso pasaulio architektūros raidai.