elektros energijaPasaulis modernėja ne kasmet, o kasdien. To nepasakytum apie situacijas, kai daromi nusikaltimai ir žūsta žmonės, tačiau technologine prasme vyksta spartus progresas. Jei pažvelgtume keliolika metų atgal, pamatytume ryškų kontrastą ne tik tarp kompiuterių išvaizdos. Jei kokiais 2000-aisiais kas būtų pasakęs, kad telefonų flagmanai turės po 3–4 gigabaitus operatyviosios atminties, tikriausiai būtų buvęs apkaltintas raganavimu… O ką technologijų proveržis reiškia mums, antrąjį dvidešimt pirmojo amžiaus dešimtmetį įpusėjusiems žmonėms? Ogi tai, kad niekaip neišsiverstume be elektros energijos.

Dvidešimt pirmajame amžiuje taip pat gyvuoja kavinių ir plastikinių puodelių kultūra. Studentai, laisvai samdomi specialistai ar kitos visuomenės grupės, užsukusios į kavinę, užsisako kokybiškos ir skonio receptorius pamaloninančios kavos, tuomet prisėda prie staliuko ir išsitraukia nešiojamąjį kompiuterį. Svarbu atlikti darbus laiku, tad reikia apsisaugoti nuo baterijos išsikrovimo. Būtent dėl to aktualu, kad šalia būtų elektros šaltinis – rozetė.

Kokie darbai atliekami gurkšnojant kavą? Kai kas apskritai tiesiog naršo socialiniuose tinkluose ir galbūt kelia dar vieną asmenukę su kapučino puodeliu. Tačiau kitų asmenų kompiuteriuose gimsta naujas tekstas, dėliojami paskutiniai patobulinimai internetinės svetainės dizainui, patvirtinami nauji tinklaraščio skaitytojų komentarai… Veikla, vykdoma kompiuteriu, gali būti pati įvairiausia. Ir, jei norima išsivaduoti iš namų aplinkos bei išgerti skanios kavos, stengiamasi nenutolti nuo rozetės, teikiančios elektros energiją. Žinoma, yra ir išimčių, kai nešiojamojo kompiuterio baterija dar nesusidėvėjusi, ir dirbti planuojama ne itin ilgai. Tuomet tiesiog dirbama ir lepinamasi kava, neieškant elektros šaltinio.

Kita vertus, elektros gali prireikti ir tuomet. Kad ir kokiomis kerinčiomis funkcijomis pasižymėtų šiuolaikiniai išmanieji telefonai, jų akumuliatoriai nedžiugina. Taigi, nenorint atsiskirti nuo pasaulio, gali tekti įkrauti naujausių technologijų prikimštą ir iš tradicinės telefono sampratos bandantį išbristi prietaisą.

Prietaisų, kuriems reikalinga elektros energija, vis daugėja. Puikus pavyzdys – naujo mados klyksmo vardo verti išmanieji laikrodžiai. Besidomintieji technologijomis žino, kokio susidomėjimo sulaukia tokie įrenginiai, tačiau, kaip žinia, jie veikia ne oru. Tai ne seni geri ir vieną elementarią funkciją atliekantys laikrodžiai, kur kasmet pakanka pakeisti mažą elementą. Tai dar vieni rozetės „bičiuliai“. Galvoti apie tokius pokyčius įmanoma įvairiai. Žvelgiant iš vienos pusės, atrodo, kad žmonės tampa labiau priklausomi – neįkrovus kokio nors prietaiso susitrukdo visi darbai. Kita vertus, mažuose korpusuose vyksta dideli dalykai. Neįtikėtina, kiek galimybių kelių centimetrų erdvėje. Taip, technologijų proveržis išties ryškus.

Elektros reikšmė skverbiasi dar toliau. Nuo progreso nepabėgsi – kad ir kiek laiko praeis, tačiau kada nors išauš toks metas, kai Lietuvoje elektromobilių įkrovimo stotelių bus tiek, kiek dabar degalinių. Tai sufleruoja apie dar didesnį elektros energijos poreikį. Be to, yra švaresnės aplinkos viltis.

Na, o kol dar 2015-ieji, tokios mintys kaip pastaroji primena pasvajojimą. Bet neigti minėtą pamąstymą nėra prasmės. Jei „Nokia 3310“ gyvavimo laikais kas būtų užsiminęs, kaip atrodys ir kiek komandų ateityje sugebės atlikti 100 eurų kainuojantis telefonas, tikriausiai daugelis būtų pasukioję pirštą prie smilkinio. Ir pajutę naujų įrenginių funkcionalumą vartotojai nežada grįžti prie primityvios technikos, net jeigu šiai ir pakanka mažiau elektros.

Galima tvirtai pasakyti, kad be elektros energijos neišsiverstume. Panašu, kad ateityje ši tendencija keisis. Tačiau tikrai ne į mažumo pusę. Jei dabar populiarėja telefono ir išmaniojo laikrodžio ar apyrankės tandemas, kas žino, kokie dar „protingi“ prietaisai pasirodys po kelerių metų. Jau dabar pasaulyje gausybė mažų akumuliatorių, laukiančių, kada gaus naują energijos dozę.