pirmoji užsienio kalbaAnglų kalba Lietuvoje dažniausiai tituluojama kaip pirmoji užsienio kalba, nors dalis vyresnės kartos atstovų jos taip gerai nepažįsta kaip jaunesnioji karta. Pastarosios atstovai angliškai kalba be problemų. Kita vertus, koją kartais pakiša konkrečios srities žodžių trūkumas.

Anglų kalboje, kaip ir mūsiškėje, yra įvairiausių frazių, kurios pažodžiui išvertus skambėtų nesuprantamai. Net, rodos, paprasti pasakymai neturi pažodinių lietuviškų atitikmenų. Įvairius palyginimus galima pasitelkti kalbant apie profesinę leksiką. Nes įvaldžius medicinos terminiją neprasiplės verslo frazių žodynas (ir atvirkščiai). Verslininkas gal apskritai net nežinos, kaip anglų kalboje vadinamas gripas ar kita liga, o gydytojui bus nesuprantama, kas gi yra tas „slogan“. Na, o mokantis šį žodį nebūtinai suvoks, ką omenyje turi informatikas, minėdamas „chipset“. Taigi, aiškėja, jog anglų kalbos mokėjimas anglų kalbos mokėjimui nelygus (kad ir kaip keistai tai skambėtų).

Dabar tikriausiai aiškiau, kodėl anglų kalba vertimų biuruose nėra bet kurio darbuotojo reikalas. Medicininiai tekstai keliauja pas asmenį, puikiai suprantantį šios srities žodžius, terminus bei frazes. Teisinių tekstų vertimui pasitelkiami vėlgi kitokio profilio specialistai. Taip galima vardyti ir vardyti, o vardijimo procese suvokiama, kad skirtingi žmonės yra sukaupę individualių žinių bagažą, kuris praverstų vienoje ar kitoje situacijoje. Kai kurie įgūdžius naudoja tikslingai, kitiems tiesiog įdomu mokytis, didinti savo išprusimo lygį.

Pastarosios mintys leidžia suprasti, kad anglų kalba įdomesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Ji turi savitų atspalvių, taip pat niuansų, kurie ją šiek tiek apsunkina. Anglų kalba taip pat nusipelno universalios kalbos titulo. Kodėl? Ogi todėl, kad ja susikalbėti įmanoma daugybėje vietų ir su daugybe žmonių. Tai nėra absoliuti taisyklė, tačiau tendencija šį reiškinį pavadinti galima.